TAI KĄ, KŪDINAMĖS AR LIEKAM GRAŽIOS?

Iki vasaros liko 2 mėnesiai ir savaitė. Kažkaip kasmet vis dingsta pirmas pavasario mėnuo. Ar jums nebūna, kad kartais skaičiuojate žiemos mėnesius nuo Naujųjų metų? Va, taip ir pasivagia žiema pavasarį. 

Anyway.

Pražioplinau visą kovą, bet vis dar yra du mėnesiukai iki vasaros. Nežinau, kodėl būtent vasara yra mano terminas. Matyt, tiesiog man būtinas kažkoks terminas, kad apskritai pradėčiau. Ir ne šiaip sau tylus pasižadėjimas ir nekreipimas dėmesio, jei viena kita diena nuplaukia. Viskas turi būti fiksuojama ir žymima tokioje vietoje, kuri badytų akis. Taigi, ant sienos jau pakabinas balandžio kalendorius:

Kiekvieną dieną susižymėjau raidėmis, prie kurių turės atsirasti skaičiukai. Pavyzdžiui, pirmoji V raidė reiškia vandenį, tad žymėsiu, kiek litrų vandens per dieną išgeriu. Gal atrodo nereikšmingas punktas, bet kai ėmiau pastebėti, jog dažniausiai per visą dieną neišgeriu nė vienos stiklinės vandens (nebent darbe sodos vandens, bet šiame kalendoriuje burbuliuoto vandens neįskaičiuosiu), tai pasidarė aišku, kodėl mano oda, plaukai ir lūpos tokie sausi. Ne tik kad nedrėkinu organizmo iš vidaus, bet dar ir siurbiu ten esantį vandenį su kasdiene kava ir kola. Taigi, man asmeniškai punktas labai svarbus ir reikalaujantis pastangų.

S raidė skirta sportui/mankštai. Esu žiauri tinginė, kas liečia bet kokį sportavimą. Gyvenant Lietuvoje, lankiau jogą du kartus per savaitę. Ir nors tingėdavau į ją važiuoti, po jos jausdavausi tiesiog nuostabiai - ne tik pasportavusi, bet ir psichiškai pailsėjusi ir atsipalaidavusi. Nepakartojamas jausmas. Bet namuose prisiversti padaryti keletą pratimukų, nesvarbu, ar jogos, ar tiesiog elementarios mankštos - man didžiulis iššūkis, kuris bent jau kol kas neteikia jokio malonumo. Bet aš pasiryžusi truputuką save ir patarkuoti - jei vieną dieną patingėsiu pasimankštinti, kitą dieną turėsiu atidirbti dvigubai. Ir nepavyks numuilinti - juk viskas bus žymima minučių tikslumu!

Bet ne viskas apie išvaizdą suksis mano šiame asmeniniame iššūkyje. Pavyzdžiui, A raidė žymi anglų kalbą. Vis dejuoju, kaip prastai kalbu angliškai, gyvendama Londone, bet pastangų ją tobulinant, dedu minimaliai. Taigi, nuo šiol KASDIEN turėsiu kažką mokytis angliškai. Turiu dar savaitę iki balandžio, susigalvoti tikslų kasdienį planelį.

<< Tikrai nenorėčiau atsidurti šio vyruko vietoje! Bet pažiūrėti smagu :) >> 

<< O šitą galingą dainą vakar išgirdau grojant metro stotyje. Iš pradžių nė neatpažinau, nes kaip visuomet, man tai tiesiog stotyje grojama muzika, į kurią daug dėmesio nekreipiu praeinant. Bet MyMAn pradėjo dainuoti žodžius ir po to jau nebuvo įmanoma išmesti dainos iš galvos. Net grįžę namo dar porą kartų klausėmės plokštelės su šia daina. Kai kurios dainos turi kažką tokio, jog net padainuotos vos kelios eilutės skamba ne vieną dešimtmetį. >>

Anyway.

Dar vienas mano iššūkis, kuris galvoje bręstą jau N (vienas iš nedaugelio dalykų, išmoktų per matematiką ir pritaikomų gyvenime) mėnesių - tai maisto koregavimas. Na, aš daugiau ar mažiau maistą koreguoju, rodos, visą gyvenimą (po to, kai išsikrausčiau iš tėvų namų ir ėmiau galvoti, ką reikės valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei). Bet vis nepavyksta susitvarkyti tinkamo valgiaraščio. Vis eksperimentuoju su savo mityba. 

PUSRYČIAI. Šiuo metu, turbūt, bus mano eksperimentų prioritetų gretose. Lietuvoje susitepdavai sumuštinį ir, rodos, pusryčiauji kaip ir daugelis žmonių - normaliai. Bet batono aš nelabai mėgėja, o eiti iki lietuviškos parduotuvės, kad nusipirkčiau juodos duonos, irgi dažnai tingisi. Kita vertus, apskritai manęs nežavi sumuštiniai. 

Bandžiau kokias dvi savaites kasdien ryte valgyti sausus pusryčius su pienu. Vėl gi, ne mano tai maistas. Nesijaučiu nei labai soti, nei skaniai pavalgiusi, o ir pagalvojus apie tai, kad daugelis dribsnių dabar genetiškai modifikuoti... Hmmm. 

Dažnai valgau keptą kiaušinį su daug daržovių. Anot Lietuvos mitybos specialistų, nederėtų valgyti daugiau nei dviejų kiaušinių per savaitę. Anot Anglijos spaudos, kiaušinių galima valgyti kiek tik nori. Kuom tikėti? Norėčiau likti per viduriuką. Du ar daugiausia tris kartus per savaitę pusryčiams valgyti keptą ar virtą kiaušinį gal ir neblogas pasirinkimas. Ypač tokiems kaip aš, kurie nevalgo mėsos ir žuvies. 

Didysis klausimas - ką valgyt kitomis dienomis?? Kad jaustumeisi sotus, bet neapsunkęs. Dabar manyje verda užsidegimas susirasti paprastų receptų ir GALIAUSIAI susidėlioti savaitės pusryčių valgiaraštį. Ar bent jau turėti mini sąrašiuką galvoje, ką galima būtų valgyti pusryčiams. Nes šiaip aš nesu didelė virtuvės fanė ir entuziastė, tai tikrai šis klausimas vargina kone kasdien. O savęs varginti nemėgstu, tad - ai, kiaušiniai bus gerai. VĖL!