Jau nebesuskaičiuoju, kiek kartų kūriau tinklaraščius įvairiose virtualiose erdvėse. Kita vertus, kam čia skaičiuoti. Jei po kurio laiko ištryniau, vadinasi, neverta dėmesio praeitis. Vis rinkdavausi temas, stengdavausi gražiai rašyti. Bet dar ir dar, ir po to dar kartą įsitikinau, kad kai specialiai nesistengi, gaunasi geriausiai. Na, čia ne jokia taisyklė, tinkanti viskam ir visur. Čia tik liečia rašymą. Kai rašai nuogas mintis, nebandant jų gražiai aprengti, tuomet ir gaunasi "stilingas dalykas", o ne kaliausė.
Virš mano lovos kabo Eifelio paveikslas su lemputėmis. Šiaip, paveikslas mano kambariokės, bet kabo virš mano lovos. Nes taip nusprendėm. Ir aš naudoju lemputes, kaip blankų apšvietimą naktį, kai vėlai grįžtu, o kambariokė jau miega. Praktiška. O dar buvau aš Paryžiuje prieš tris savaites. Paveikslas man mielesnis, nei realybė.
Keistas dalykas ta kava. Nuo vaikystės man ji smirdėdavo ir sakiau, kad niekada negersiu. Bet atsirado visokios "3in1", tada kavinėse Latte ėmiau gerti. Dabar ir šiaip Americano su pienu išgeriu. Kava man nepatinka. Ir nepadeda pabusti ryte. Bet kavą aš geriu beveik kasdien. Nu, sakau, keistas dalykas ta kava.
Daugiau jokių dramų! <--- PASPAUSK :)
Nors kam čia meluoti, smagiau, kai kažkas vyksta gyvenime, nei monotoniškas galvos skausmas, ką valgyti, kuom apsirengti ir kaip nepavėluoti eilinį kartą į darbą.
O jeigu rimtai, tai TOKĮ entuziaztingą vaikiną priimčiau ne tik į darbą, bet ir į gyvenimą.
