Būna, kad sėdžiu lovoje ir žiūriu į lubas. Arba sieną. Lėtai seku savo minčių filmą. Kartais visai įdomu. Ir net gi norisi taip sėdėti ne vieną pusvalandį. Bet net ir minčių filmus pertraukia "reklama", sakanti, kad negalima sėdėti ir spoksoti į vieną tašką. Reikia kažką veikti. Nesvarbu, ką, svarbu - veikti. Nes juk minčių stebėjimas nėra veikimas (?!). Nes niekas nemato veiksmo.
- Kas yra? Ko be nuotaikos?
Juk tikrą filmą dažnai irgi žiūrime akmeniniais veidais. Kas mums visiems negerai?
Įsijungi kokį puslapį, o jame randi nuorodą į kažką kito. Žinoma, neabejotinai įdomesnio ir geresnio. Ir iš tiesų žavi, kaip kartais netikėtai informacija pati pas tave ateina. Šiandien taip "susipažinau" su mergina, kuri prisidengusi slapyvardžiu ir nerodydama savo veido, jau išleido dvi knygas. Neskaičiau nė vienos (juk tik šiandien "susipažinau"). Įsijungiau paskaityti keletą jos rašinėlių. "Mano vardas Roma" perskaičiau du kartus. Absoliučiai artimas, suprantamas ir mylimas rašymo stilius.
Šiandien per savo 26 minučių pietų miegą (taip, aš kai neturiu ką veikti, einu miegoti 26 minutes :D ) sapnavau patį keisčiausią sapną, nelabai gausis jį papasakoti, tuo labiau, kad svetimi sapnai niekam neįdomus, bet ten buvo apie kelionę automobiliu, kuri prasidėjo mano kaime, tada už dviejų kilometrų privažiavom Vilniaus senamiestį, kažkokį barą, kuriame kažkada buvau kitame sapne, o dar už poros kilometrų vėl patekau į kaimą, tik jau kažkokį sudegusį, tada važiavom toliau, ir prasidėjo visiškai kitas pasaulis, vasarą pakeitė žiema, ir galiausiai pravažiavus dar vieną lauką atsidūriau kažkokiam man nepažįstamam Anglijos mieste ir tada, dar sapne supratau, kad patekau į paralelinį pasaulį ir nėra kaip grįžti atgal. Tada atsibudau ir dar gerą pusę valandos negalėjau atsikelti iš lovos, nes vis iš naujo ir iš naujo pergalvojau tą keistą sapną. Įspūdį paliko ne ką mažesnį, nei koks filmas :D Dar pagalvojau, va taip ir reikia rašyti knygas.
AtsakytiPanaikintiNežinau kodėl čia palieku tokį komentarą, bet perskaičius apie tavo minčių filmus ir tuos rašinius, kažkodėl prisiminiau savo tą kvailą sapną.
Įdomų laiko tarpą miegi :)) O šiaip, turiu pastebti, kad per pietų miegą sapnai būna gana ryškūs ir tikroviški, ir po jų sunku atsigauti, ar susigaudyti, kuri realybė yra tikroji. Gaila, aš labai reta miegu pietų miego, nes nemoku miegoti 26 minutes. Reikia dviejų valandų :)
Panaikintijeigu jaučiu, kad neatsikelsiu po 26 minučių, tada miegu sėdėdama :D visada suveikia. niekada neturėjau bėdų, dėl miego :D esu net darbe netyčia užmigusi stovėdama su žirklėm rankoje. neilgam tiesa :))
AtsakytiPanaikinti