HOSTĖS UŽRAŠAI: LIETAUS JAUKUMAS

Po be galo ilgos ir karštos vasaros, pagaliau Londone lyja. Hostė šypsosi - traukinyje netvanku, prakaitas nežliaugia upeliais, o ir apskritai pats oras gaivus, gera pasivaikščioti atviroje stotyje ir pakvėpuoti grynu oru. Viena hostės kelionė trunka 30 minučių. Puse laiko ji dirba, puse - skaito knygą ar naršo telefono internete. Bet šiandien lyja! Hostė jaučiasi laiminga - geria karštą Starbucks šokoladą, žiūri į apsiniaukusį dangų ir traukinio langais varvančius lašus. Iki pilnos idilės tetrūksta tik susisukti į pleduką. Hostė myli traukinius. Ir kartais lietų.

HOSTĖS UŽRAŠAI: ŽILABARZDŽIO KARMA

Hostė baigė darbą. Keliauja per platformą link išėjimo. Supypsi traukinio durys prieš užsidarant. Pasigirsta riksmai. Vyrukas spėjo įmesti savo lagaminą į traukinį, o pats įlipo tik pusiau. Hostė pagalvoja, kokių keistų žmonių ji kasdien pamato. Kodėl žmogus, atlėkęs su kompanija ir lagaminais paskutinę sekundę, galvoja, jog jam durų uždarymo signalas negalioja? "Traukinys šikančių nelaukia", - šmėsteli vaikystėje girdėta frazė. Vyras keikiasi ir rėkia ant platformos darbuotojų, nesuvokdamas, kad durys užsidaro automatiškai, ir neužtenka paspausti mygtuką, kad jos vėl atsidarytų. Daugiausia keiksmų susilaukia senas, beveik visai nuplikęs, tačiau su ilga žila barzda platformos darbuotojas. Hostė mintimis iškart nukeliauja į pirmąją savo darbo dieną, kai manė, jog tam pačiam žilabarzdžiui įvarys infarktą. Tądien hostė dirbo ilgiausią pamainą. Po devynių darbo valandų, pagaliau jos traukinys grįžta į stotį. Hostė išlipa iš traukinio pasiimti rampos, kuria išveža savo trolį iš traukinio. Rampos nėra - hostės traukinys grįžo ne į savo platformą. Hostė lekia pas vairuotoją klausti, kiek ji turi laiko išgabenti savo trolį iš traukinio. Tris minutes. Stresas - ką daryti, nieko aplinkui nėra, kas padėtų ar patartų. Likus porai minučių iki traukinio pajudėjimo, į platformą ateina du darbuotojai, kurie duoda signalą, kada uždaryti duris ir pajudėti traukiniui. Hostė prilekia prie žilabarzdžio, klausia ką daryti, kaip jai iškrapštyti savo trolį. Žilabarzdis irgi puola į paniką. Atrakina pritvirtintą rampą, bando ją įdėti tarp durų, tačiau ji per plati hostės traukiniui. Susinervinęs diedukas aprėkia vairuotoją, sako, iškelk trolį. "Na, nebesvaikit", - pagalvoja hostė. Trolis nežmoniškai sunkus. Traukinys jau vėluoja išvykti. Hostė ir žilabarzdis laksto, nežinodami ką daryti. Galiausiai senukas prisimena, kad viena rampa visuomet yra pačiame traukinyje. Tik ji paslėpta ir užrakinta. Visas piktas ištraukia ją ir nerangiai padeda hostei išvežti trolį, rėkdamas, kad tokius dalykus ją turėjo apmokyti. Na, hostei buvo kartą parodyta, kur ta rampa paslėpta, tačiau iš to streso viskas pasimiršo, o ir rakto hostė neturėjo. Kitą dieną, rodos, visi platformos darbuotojai žinojo hostės vardą. Nėra to blogo.... Tik ko prisidirbo žilabarzdis, kad jam tiek streso šiame gyvenime?..