LIKIMO KALVĖ

Kai nežinau, ko noriu, sakau, jog likimas sudėlios kaip reikia. Bet dabar imu galvoti, ar tikrai likimas egzistuoja? Arba - ką aš vadinu likimu? Gal tai tik mūsų pasirinkimų ir minčių materialus rezultatas? Nes kai atiduodu sprendimą į likimo rankas, giliai viduje vis tiek tikiuosi vienokio ar kitokio rezultato. Net jei ne iki galo suvokto. Vadinasi, mano tikėjimąsis (mano mintis) išskrieja į Visatą ir grįžta kaip materialus likimo pasirodymas.

Taigi taip išeina, kad neverta niekada kaltinti likimo, nes išsipildo ne tik mūsų svajonės, bet ir nuogąstavimai, baimės ir tikėjimas bloga baigtimi (nes gi "toks mano likimas"). Pagaliau supratau, ką reiškia posakis, jog esame savo likimo kalviai. Visatje nėra atsitiktinumų. Viską nulemia mūsų mintys. Tereikia jas stebėti ir kontroliuoti.