HOSTĖS UŽRAŠAI: 30 MIN. IKI AISTRINGOS PALAIMOS

Hostė myli traukinius, bet nemėgsta metro. Hostė jaučiasi kaip vienas iš tų peliukų, kuriuos ji kone kasdien mato nusileidusi į metro požemius. Jai reikia regėti vaizdus už lango. Deja, ten tik tamsios tunelio sienos. Norom nenorom tenka lakstyti akimis per priešais sėdinčius žmones, lenteles su stotelių pavadinimais ar pažinčių svetainių reklamas. Hostė įsijungia žaidimą telefone. Įnikusi į jį, nieko aplink nebepastebi. Tik išgirsta tylų moters juoką. Pakelia akis - priešais ją sėdi porelė. Rodos, gerokai virš keturiasdešimties. Hostė niekada nesugebėdavo nustatyti žmonių amžiaus. Vyras lengvai apkabinęs moterį per pečius. Hostė žaidžia žaidimą toliau, tačiau dabar dalį jos minčių užvaldė priešais sėdintys žmonės. Vyras uždeda ranką ant atviros moters iškirptės ir ima glostyti. Hostei tai pasirodo ne itin malonus prisilietimas, lyg koks nevykęs masažas, kai tik trinama delnais. Moters skruostai parausta ir ji tirpdama užsimerkia. Šalia atsisėda smulkutė juodaodė moteris. Hostės akys pirmiausia užkliuva už švarkelio atlape įsegto ženklelio "baby on board". Natūraliai akys nuseka apvalaus pilvuko link. Porelė nepastebi to. Moteris nepastebi nieko aplinkui. Tik vyruko ir hostės akys porą kartų susitinka. Hostė susigėsta savo nevalingo žvilgčiojimo. Vyrukui nė motais - dabar jau jo krūtinės plaukuose klaidžioja mylimos moters pirštai. Dar kelios stotelės iki namų ir du įkaitę žmonės pagaliau pasieks ilgai lauktąją palaimą...